Interviu su VU VM alumni Arūnu Paulausku

Interviu su VU VM alumni Arūnu Paulausku

Kai kuriems studentams su Verslo mokyklos alumni Arūnu Paulausku (Restoranų „Capo“ Kaune, Vilniuje ir Avinjone (Prancūzija)  savininku) susipažinti pavyko per pirmakursių stovyklą 2016 metų vasarą. Jo įdomi ir motyvuojanti diskusija su stovyklautojais, paskatino mūsų iniciatyvą A.Paulauską supažindinti ir su likusiais studentais. Sužinosite daug: jo pirmuosius žingsnius verslo kelyje, studijų ir verslo kūrimo praktikas bei skaniausią patiekalą iš „Capo“ meniu.

Kaip prasidėjo tavo kelias į verslo sferą?

Nuo pat gimimo augau šalia sėkmingo verslininko – savo tėčio, kuris man beaugant išugdė norą būti nepriklausomam ir turėti savo nuosavą verslą. Jis visuomet buvo didžiausias „motyvatorius“ ir mentorius- nuolat skatindavo mane, investuodavo. Pasitaikius kiekvienai progai ar kilus naujai idėjai, iškart pilnai pasinerdavau į tam tikrą verslo sritį ir stengdavausi iš jos pasiimti kažką naudingo sau. Ir tai nebūtinai turėjo būti pelnas. Nuo paauglystės esu turėjęs ne vieną verslą ir iki šiol esu daugiau jų „sudeginęs“ nei „išvežęs“ į sėkmingą, toliau vystomą projektą.

Pirmakursių stovykloje minėjai, kad prieš Vilniaus universitetą studijavai užsienyje. Kokios patirties iš ten parsivežei?

Prieš VU studijavau Marketingą Škotijoje, Glazge, Strathclyde Business School universtitete. Škotijoje bei visoje JK mokslo sistema yra kiek skirtinga nuo to, ką man teko patirti Lietuvoje. Krūviai bei apimtys skiriasi kaip diena ir naktis, tad norint prisitaikyti ir išlikti, teko nemažai pasistengti. Tai lėmė įgytą patirtį laiko planavime ir koncentracijos srityse. Tačiau, manau, kad didžiausia vertybė kurią parsivežiau iš universtiteto užsienyje- yra praplėsta pasaulėžiūra bei kontaktai.

Kaip išsirinkai Verslo mokyklą?

Grįžęs iš Škotijos ir nusprendęs tęsti savo „studento karjerą“ Lietuvoje, rinkausi tarp darbartinės Verslo mokyklos ir ISM universitetų. Mano pasirinkimą lėmė tai, jog VM lanksčiai žiūrėjo į mano jau studijuotus dalykus užsienyje ir užskaitė dalį atsivežtų kreditų, kas leido mokslus pradėti nuo antro kurso.

Kokie buvo lūkesčiai Verslo mokyklai? Ar jie pasiteisino?

Kadangi dar besimokydamas 11-toje klasėje jau buvau garantuotas, jog studijuosiu Škotijoje, niekada nesidomėjau Lietuvos universtitetų siūlomomis programomis (tiesą sakant, net dabar nežinočiau, ką reikia daryti norint įstoti į universtitą Lietuvoje), tad jokių lūkesčių neturėjau. Grįžęs iš draugų bei pažįstamų sulaukiau nemažai rekomendacijų Verslo mokyklos atžvilgiu, tad norėjau pabandyti. Nuvykęs į universtitetą ir pabendravęs su administracijos darbuotojais, atsakymą priėmiau nedelsiant, kitaip sakant – stojau „va bank“. Tačiau manau, kad lūkesčiai (nors tokių ir neturėjau) pasiteisino. Baigęs šią mokslo įstaigą jaučiausi patobulėjęs ne tik kaip verslininkas, bet ir kaip žmogus.

Kokius santykius studijų metu turėjai su dėstytojais? Kokius santykius su jais palaikai dabar?

Visuomet su dėstytojais stengiausi palaikyti žmogišką ryšį, kuomet galėčiau su dėstytoju bendrauti kaip „lygus su lygiu“. Tai puikiai pavyko padaryti su dėstytojais D.Bekeriu (ispanų kalba) ir D.Rupšlaukiu (viešbučių verslas). Didelę įtaką tokiam bendravimui turėjo tai, jog jau buvau pradėjęs vystyti savo verslą, tad jų požiūris į mane buvo kardinaliai kitoks, nei į likusius studentus.

Su dėstytojais ir toliau palaikau minimalų ryšį, tačiau tikuosi, kad ateityje pavyks pabendrauti daugiau.

Ar dirbai studijų metu? Jeigu taip,tai kaip pavyko derinti studijas su verslu?

Pradėjęs mokslus antrame kurse, dirbau restoranų tinklo “Takeway” marketingo direktoriumi. Mokslus ir darbą derinau pagal mokslų grafiką, kadangi dalį darbų galėjau atlikti nuotoliniu būdu- tam reikėjo tik telefono, kompiuterio ir interneto.

Kaip kilo idėja tavo verslams- tiek rūbų linijai, tiek restoranui?

Visos mano verslo idėjos kyla iš mano kasdienio gyvenimo. Visuomet domėjausi mada ir mėgdavau rengtis stilingai, tačiau neradęs sau tinkamų drabužių – pradėjau kurti savo drabužių liniją. Besilankydamas restoranuose ir matydamas, ką norėčiau pakeisti ir padaryti geriau, visada troškau atidaryti savo restoraną ir visoms idėjoms suteikti kūną, tad atsiradus progai tai ir padariau.

Niekados nepradėčiau verslo tokioje srityje, kurios visiškai neišmanau ir kuris manęs „nevežtų“.

Ką manai apie verslą su draugu ar šeimos nariu?

Visuomet vadovaujuosi principu „family first“, tad esant galimybei kurti verslą su šeimos nariu, rekomenduočiau ja pasinaudoti. Šeima yra artimiausi ir patikimiausi žmonės. Mano pavyzdžiu, su savo sese kuriame aksesuarų verslą ir jį nuo pat pradžios vystome kartu.

Kalbant apie draugus yra kardinaliai kitokia situacija, kadangi bendras verslas bus geriausias draugystės patikrinimas, galintis labai skaudžiai kainuoti, nes kur atsiranda pinigai – draugų nebelieka. True story.

Kokias tris pagrindines savybes turi turėti kiekvienas sėkmingas verslininkas? Ar tiki tuo, kad verlumas gali būti įgijamas?

Pasitikėjimas savimi. Aistra. Užsispyrimas.

Verslumas gali būti įgijamas, tačiau neturint verslumo gyslelės iš prigimties, norint būti sėkmingu, dirbti reikės 10 kartų daugiau. Bet nieko nėra neįmanomo!

Koks būtų tavo patarimas jaunam, besikuriančiam verslui ir startuoliui?

Just do it.

Pabaigai, klausimas prasiblaškymui: skaniausias patiekalas iš tavo meniu…?

Doppio Passo Primitivo Salento IGT 2013.

Comments are closed, but trackbacks and pingbacks are open.