Kalėdinis laikotarpis „barake“

Kalėdinis laikotarpis „barake“

Gruodis – mėnuo, kai studento galvoje sukasi mintys apie dovanas, kalėdinius renginius, artėjančias atostogas bei, be abejo, egzaminų sesiją. Tačiau šventinis laikotarpis neaplenkė ir bendrabučio gyventojų. VU SA VM pakalbino keletą studentų, kurie pasidalino savo kalėdinėmis patirtimis būnant toli nuo namų:

Šventinė nuotaika būna tokia, kokią ją susikuri. Laura pasakojo, jog ji neįsivaizduoja šventinio laikotarpio be mandarinų bei Hario Poterio maratono su „barako“ draugais ir visai nesvarbu, jog priešaky keturi pristatymai. Taip pat ji atskleidė, jog vienais metais teko rasti prie kambario slapčia paliktą šokoladinį Kalėdų senelį bei matyti, kaip tuomet dar pirmakursės draugės karpė angeliukus ir dalino juos visam aukštui.

Kita studentė Ina praeitais metais grįžusi į bendrabutį antrąja Kalėdų dieną rado jį nurimusį ir net kiek tuštoką, tačiau vakare vis tiek sulaukė svečių su įdomiu prašymu – paskolinti čiužinį. Po keletos minučių dvejonių, ji atidavė jį nieko nesakiusi kambariokėms, tačiau atgavo tik po savaitės. Pačiu laiku, nes kitą dieną grįžo ta pati kambariokė, kurios čiužinį Ina buvo paskolinusi.

Dovanų keitimasis ne išimtis. Giedrė nupirkusi dovaną tuo metu dar nežinojo, kam ją dovanos, tačiau ištraukusi vardą apsidžiaugė, nes suprato, kad dovana (gražiai supakuota dėžė pilna tuoletinio popieriaus) pralinksmins bei bus praktiškai panaudota. Vaikinas gavęs tokią dovaną bendrabutyje ją sunaudojo savaitės bėgyje.

Viena studentė pasidalino savo šiųmetine „kalėdinės vagystės“ istoriją: „Atvykusi į bendrabutį supratau, kad nei viena iš mano kambariokių neatsivežėm nieko, kas primintų, kad artėja Kalėdos, o jau jos buvo ant nosies. Tada nusprendžiau, kad Saulėtekio miškas gi čia pat, tai galiu prisirinkti kankorėžių ir kažką bandyti padaryti su jais. Gal tai ir nebuvo pati geriausia mintis, nes lauke buvo daug prisnigę ir kasti kankorėžius būtų keistoka (juokiasi). Kitą dieną nudžiugau pamačiusi, kad prie Verslo mokyklos nukirto pušį. Po paskaitų prisirinkau šakelių (jaučiausi kaip vagis, nes praeiviai ilgai mane stebėdavo) ir grįžusi pradėjau pinti vainikus. Bandžiau gal kokius tris kartus. Nesigavo. Dabar šakelės stovi tiesiog pamerktos, bet vis tiek skleidžia Kalėdinę šilumą.“

Kalbant apie eglės puošybą, Andrius su kambariokais Kalėdų eglutę pasipuošė jau rugsėjo pirmąją, pašiepdami parduotuves, kurios jau tokiu metu stato eglutes į prekybą.

Pabaigai, VU SA VM norėtų palinkėti studentams jaukių švenčių ir visai nesvarbu, ar namuose, ar bendrabutyje!

Comments are closed, but trackbacks and pingbacks are open.